Atrask asmeninį ryšį su Dievu!

Ar jums patinka skaityti knygas? Kokia pati mėgstamiausia jūsų knyga? Šiandien kalbėsime apie pačią geriausią knygą pasaulyje – Bibliją. Ar skaitėte šią knygą? Žodis „Biblija“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „Biblos“, kurio reikšmė – knyga. Tačiau Biblija nėra eilinė knyga, ji – Knygų Knyga arba knygų Karalienė. O ar žinote, kas yra Biblijos autorius? Juk kiekviena knyga turi autorių, kuris ją sumanė ir joje išreiškė savo mintis. Šiandien mes susipažinsime su Biblijos autoriumi. Kaip? Visai paprastai. Skaitydami ar tyrinėdami knygą, mes susitinkame ir su jos autoriumi. Taigi, pati Biblija supažindins mus su savo kūrėju.

 

  1. BIBLIJA YRA S E N I A U S I A KNYGA.

 

Bibliją sudaro knygos, parašytos prieš tūkstančius metų. Pirmosios penkios Biblijos knygos užrašytos maždaug prieš 3500 metų, o paskutinioji – prieš 1900 metų. Taip pat Biblijoje užfiksuoti maždaug 6000 metų senumo įvykiai, atspindintys žmonijos istorijos raidą. Joje aprašomas dangaus ir žemės sutvėrimas, pirmieji žmonės, senovinės tautos, kultūros ir papročiai. Neabejotinai, Biblija yra seniausia knyga, pasakojanti apie seniausius laikus.

Dar vienas pavyzdys. Britų biblioteka už 9 mln. svarų (37,6 mln. litų) įsigijo VII amžiaus Evangeliją, rastą vieno šventojo kape daugiau kaip prieš 900 metų. Tai – seniausia visiškai nesugadinta Europos knyga, rankraštinė Jono Evangelijos kopija, vadinama Šv. Kutberto Evangelija. Ji buvo įdėta į Šv. Kutberto karstą Lindisfarno saloje galbūt 698 metais. Britų biblioteka laiko Evangeliją nuo 1979 metų ir nuolat ją eksponuoja parodose. Dabar ketinama ją kurį laiką eksponuoti ir atverstą.

 

  1. BIBLIJA YRA S K A I T O M I A U S I A KNYGA.

Tikriausiai kiekvienas turime savo mėgstamų knygų sąrašą – jei ne visą sąrašą, tai bent vieną mylimą knygą. Pagal tai, kiek per pastaruosius 50 metų knygų buvo išspausdinta ir parduota, sudarytas visų laikų skaitomiausių knygų dešimtukas. Galbūt jis ir neatspindi visos tiesos, bet tendencijos matosi gana aiškiai. Absoliučiu lyderiu tarp kitų knygų yra Šventasis Raštas. Ir net maniją sukėlusios istorijos apie Harrį Potterį čia bejėgės… Jūsų dėmesiui – populiariausių knygų dešimtukas:

  1. Biblija (3 mlrd. 900 mln.)
  2. Mao Dzeduno citatų knyga (820 mln.)
  3. K. Rowling “Haris Poteris” (400 mln.)
  4. R. R. Tolkien “Žiedų valdovas” (103 mln.)
  5. Coelho “Alchemikas” (65 mln.)
  6. Brown “Da Vinči kodas” (57 mln.)
  7. Meyer “Saulėlydis” (43 mln.)
  8. Mitchell “Vėjo nublokšti” (33 mln.)
  9. Hill “Mąstyk ir būk turtingas” (30 mln.)
  10. Frank “Anne Frank dienoraštis” (27 mln.)

 

Maža to, Biblijos spausdinimo tiražai yra patys didžiausi pasaulyje – 32 876 knygos per dieną arba kas sekundę išleidžiama viena Biblija. Taip pat Biblijos vertimų į kitas kalbas skaičius yra stulbinantis. Biblija išversta į daugiau nei 2036 skirtingas kalbas. Iš literatūros istorijos žinome, kad kiekvienas laikotarpis turėjo populiarias knygas, tačiau bėgant metams susidomėjimas jomis pradingdavo. Na, o Biblija tūkstančius metų mėgaujasi vis augančiu susidomėjimu ir populiarumu. Biblija yra Knyga Nr. 1.

 

  1. BIBLIJA YRA S T E B U K L I N G A KNYGA.

 

Biblijoje užrašyti stebuklingi įvykiai. N. Geisleris rašydamas knygą Miracles and the Modern Mind suskaičiavo 260 Biblijos stebuklų. Evangelijose skaitome apie 36 įvairius stebuklus, kuriuos padarė Viešpats Jėzus Kristus: gydė ligonius, padaugino maistą, nuramino audrą, prikėlė mirusius ir t.t.

 

Biblija yra stebuklinga ir todėl, kad turi nepaprastą galią: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Hbr 4, 12). Biblija pažada laiminti žmogų, kuris paklusta jos mokymui (Joz 1, 8). Biblija pakeitė tūkstančių gyvenimus ir likimus.

 

Pavyzdys. Dievo Žodis veikia net ir rūsyje.

Šveicarijos kurorto viešbučio kambariuose buvo padėti Naujieji Testamentai. Po kurio laiko pasikeitė viešbučio savininkas, kuris laikė šias knygas nereikalingomis ir iškėlė jas į rūsį. Už keliolikos kilometrų nuo viešbučio sunkioje šeimoje augo berniukas. Būdamas 15 metų jis pradėjo vartoti narkotikus ir net perpardavinėdavo juos, kad galėtų užsidirbti pinigų kitai narkotikų dozei. Keletą kartų jis bandė išsivaduoti iš šios priklausomybės, ieškojo pagalbos įvairiose religinėse organizacijose ir net spiritizmo seansuose, tačiau situacija negerėjo ir jis grimzdo vis gilyn. Tuo metu jis įsidarbino virėjo mokiniu šalia jo namų esančiame viešbutyje. Ir vieną dieną jis rūsyje aptiko dėžę su Naujojo Testamento knygomis. Jis pasiėmė vieną knygą ir ėmė ją atidžiai skaityti. Jaunuolis suprato, kad tik vienintelis Jėzus Kristus gali pakeisti jo gyvenimą. Maldoje jis šaukėsi Viešpaties ir priėmė Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją. Tą pačią akimirką vaikinas patyrė dvasinio atgimimo stebuklą ir tapo laisvas nuo rūkymo ir narkomanijos. Netrukus jis savo patirtimi pasidalino su bendradarbiais, skaitė jiems Bibliją ir atvedė juos pas Kristų. Tokiu būdu keturi žmonės išsilaisvino iš nuodėmės vergijos dėka Naujojo Testamento, aptikto viešbučio rūsyje. Išgirdęs apie tai, viešbučio savininkas suprato, kad Naujasis Testamentas vėl turi gulėti kiekviename viešbučio kambaryje.

 

  1. BIBLIJA YRA DIEVO Į K V Ė P T A KNYGA.

 

Ar susimastėte, kodėl Biblija yra tokia ypatinga Knyga? O jei Biblija yra neparasta knyga, tai koks turėtų būti jos autorius, kuris ją sukūrė? Juk knyga mus supažindina su jos autoriumi. Ir iš tiesų, Biblija yra seniausia knyga, nes jos Autorius yra seniausias Asmuo visatoje. Jis amžinasis Dievas. Biblija yra skaitomiausia knyga, nes jos Autorius yra geriausias Kūrėjas visatoje. Jis visažinis Dievas, kuris žino giliausius žmogaus poreikius. Biblija yra stebuklinga knyga, nes jos Autorius yra galingiausia būtybė visatoje. Jis visagalis Dievas, kuris daro stebuklus ir keičia žmonių gyvenimus bei likimus. Biblija yra nepaprasta Knyga, nes jos Autorius yra Dievas.

 

„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Tim 3, 16).

Paprastai ant knygos viršelio ar nugarėlės būna pažymėtas ne tik knygos pavadinimas ir jos autoriaus vardas, bet ir spaustuvė, kuri tą knygą išleido į dienos šviesą. Tačiau spaustuvės atsirado palyginti neseniai, tik XIV amžiuje. Senovėje šį darbą atlikdavo raštininkai, kurie autoriaus žodžius atidžiai surašydavo ant papiruso lapų ar pergamentų. Biblijos Autorius yra Dievas, bet kas buvo tie raštininkai, sudėję Dievo žodžius į knygą?

 

„Nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios

įkvėpti šventi Dievo žmonės“ (2 Pt 1:21).

 

  1. BIBLIJAI UŽRAŠYTI DIEVAS PASITELKĖ 4 0 S K I R T I N G Ų ŽMONIŲ.

 

Bibliją rašė 40 žmonių, kurie buvo labai skirtingos asmenybės, turėjo skirtingą išsilavinimą, užėmė skirtingą socialinę padėtį visuomenėje, rašė skirtingose vietovėse ir skirtingu laikmečiu. Tarp jų buvo išsilavinusių (Mozė – Apd 7:22; Paulius – Apd 22:3) ir nemokytų (Petras, Jonas – Apd 4:13), užimančių aukštas pareigas (Dovydas – Ps 21:1-2; Saliamonas – Pat 1:1) ir net kalinių (Jeremijas – Jer 37:15-16; Paulius – Fil 1:13), tarp jų buvo turtingų, vargšų, karalių, kunigų, pranašų, piemenų, ūkininkų, žvejų, muitininkų, amatininkų, gydytojas. Nepaisant šių skirtumų, savo raštuose jie ne tik neprieštarauja vieni kitiems, bet dar ir papildo vieni kitus. Koks būtų rezultatas, jeigu vienai temai nagrinėti paimtume 40 skirtingų žmonių darbus? Kiltų daugybė įvairiausių nuomonių ir nesutarimų. Ar teko žaisti sugedusį telefoną? Susėda skirtingų žmonių būrys ir vienas kitam į ausį tyliai perpasakoja istoriją, kurią išgirdo iš pirmojo žaidėjo lūpų. Visiems atlikus šią užduotį, girdėtą istoriją papasakoja paskutinis žaidimo dalyvis. Dažniausia būna labai juokinga, nes paskutinė istorijos versija labai skiriasi nuo pirminės jos versijos, o kartais net neturi nieko bendro. Tačiau Biblijos rašytojai perdavė mums nepaprastos vienybės knygą, kurioje nėra jokių prieštaravimų. Kodėl? Yra tik vienas suprantamas atsakymas. Visus šiuos žmonės įkvėpė ir visiems jiems į ausį kuždėjo, rašant Bibliją, vienas ir tas pats Asmuo, kuris ir yra Biblijos Autorius.

 

  1. BIBLIJA BUVO UŽRAŠYTA MAŽDAUG PER 1 6 0 0   M E T Ų LAIKOTARPĮ.

 

Biblija buvo ilgiausiai rašoma knyga. Paprastai knygos parašomos per keletą metų ar net greičiau, tačiau Biblija buvo rašoma net 1600 metų. Tai unikalus ir iškalbingas faktas. Mes jau suvokėme, kad visų Biblijos knygų autorius yra tas pats. Tačiau koks autorius galėtų gyventi 1600 metų? Ir iš tiesų, Biblijos Autorius gyvena amžinai. Jis ir įkvėpė kiekvieną kartą žmonių, kurie rašė Bibliją. Dar vienas dalykas. Bėgant laikui gyvenimas keičiasi ir nauji faktai keičia senus. Tai, kas buvo laikoma tiesa ir mokslo pasiekimu prieš kelis šimtmečius, dabar suvokiama kaip nepagrįsta praeities teorija. Pavyzdžiui šiandien visi žinome, kad žemė yra apvali, tačiau dar ne taip seniai buvo manyta, kad žemė yra lėkštės formos ar plūduriuoja ant didžiulių banginių. Kai kurie graikų filosofai, stebėdami dangaus kūnus suvokė, kad žemė gali būti rutulio formos, bet dar daug ko nesuprato. Pavyzdžiui, nesuprato, kodėl žmonės, gyvenantys kitoje Žemės pusėje, nenukrenta – juk jie turėtų kabėti žemyn galva. Tai reiškia, kad dar nebuvo žinoma apie gravitaciją ir daugelį kitų dalykų. Ilgainiui tobulėjant mokslui žmonės ėmė suprasti, kad mūsų planeta gali būti apvali. Galutinai tai paaiškėjo 1522 metais, kai F. Magelano įgula pirmoji laivu apiplaukė visą Žemės rutulį. Pirmasis savo akimis įsitikinti, kad Žemė apvali, galėjo rusų kosmonautas J. Gagarinas 1961 metais. Biblijoje išdėstytos tiesos ir faktai nesikeičia. Biblija jau prieš 2000 metų tvirtino, kad mūsų planeta Žemė yra rutulio formos: „Ar nežinote? Ar negirdėjote? Ar nebuvo pranešta seniau? Ar nesuprantate pasaulio sutvėrimo? Jis viešpatauja virš ŽEMĖS RUTULIO, jos gyventojai atrodo lyg skėriai“ (Iz 40:21-22). Kodėl Biblijos rašytojų pateiktos tiesos nepakito per 1600 rašymo metų? Nes jiems žinias teikė Biblijos Autorius – Dievas, kuris viską sukūrė ir nustatė visatos dėsnius.

 

  1. BIBLIJĄ RAŠĘ ŽMONĖS BUVO Į R A N K I A I DIEVO RANKOJE.

 

Biblijoje užrašytos mintys nėra žmogaus išminties ar pastangų rezultatas, „nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“ (2 Pt 1:21) ir „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“ (2 Tim 3:16). Biblijoje yra perteiktos Dievo mintys, kurias jis užrašė per tam tikrus žmones. Biblijos rašytojai buvo tarsi rašikliai Dievo rankoje. Pavyzdys. Norėdami užrašyti savo mintis mes taip pat naudojame įvairias rašymo priemones. Kalbant labai tiksliai, mūsų laišką draugui parašė rašiklis, tačiau mes jį laikėme savo rankoje ir vedžiojome taip, kad jis tiksliai užrašytų mūsų mintis. Taigi, kas jūsų laiško autorius? Jūs ar rašiklis? Autorius esate jūs, rašiklis – tik priemonė. Beje, rašiklių būna įvairių: plonesnių, storesnių, skirtingų spalvų, rašalinių, tušinių, pieštukinių, kompiuterinių ir t.t. Taip ir Dievas laikė Biblijos rašytojus savo rankose ir vedžiojo juos taip, kad jie tiksliai išreikštų ne savo, bet Dievo mintis. Žmonės buvo skirtingi, todėl ir Biblijos knygų žanras bei stiliai taip pat yra skirtingi, tačiau aiškiai dominuoja to paties Autoriaus mintis. Taigi, kas yra Evangelijos pagal Joną autorius? Jonas ar Dievas? Autorius yra Dievas, o Jonas – Jo panaudotas žmogus, kuris užrašė Dievo mintis.

 

Ar jūs pagalvojote kada nors, kodėl Dievas davė mums Bibliją? Kodėl Jis taip kantriai ir kruopščiai stengėsi perteikti mums Savo mintis? Dievas myli mus. Jis nori, kad mes Jį pažintume ir gyventume su Juo laimingai ir amžinai. Dauguma žmonių nepažįsta Dievo ir gyvena be Jo, todėl jų gyvenimo laivas ankščiau ar vėliau sudūžta ir ima grimzti vis gilyn į bedugnę. Biblija parodo išgelbėjimo kelią ir nukreipia mus pas vienintelį ir tikrąjį Gelbėtoją – Jėzų Kristų: „Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui, kuris yra Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 3:15).

 

Pavyzdys. Tai išgyveno ir Hansas Gerdas…

Nuo trylikos metų įvairios kompanijos, hašišas, alus ir stipresni kvaišalai sukeldavo man euforiją. Turėdavau nemažai priešų. Nevengdavau muštynių, kurių pasekmės būdavo skaudžios. Paskui visuomet tas pats: teismas, nepilnamečių kolonija. Kartasi atsipirkdavau bauda. Bet tai nieko nekeitė. Net priešingai, ėmiau plėšikauti, įsilauždavau į parduotuves. Jokie užraktai nebūdavo man kliūtis. Baisūs dalykai! Vėliau patekau į siaubingą avariją. Posūkyje išlėkėm iš kelio ir trenkėmės į stulpą. Mano draugas žuvo. Aš buvau pritrenktas. Išėjęs iš ligoninės pradėjau ieškoti darbo. Dirbdavau, kas pakliuvo. Kartą šovė puiki mintis įkurti grupę. Ėmėme groti roką. Koncertai, vakarėliai, linksmybės – ir aš tapau alkoholiku. Įklimpau labai giliai ir ilgam. Po to mane pašaukė į kariuomenę. Bet ir ten slapčiomis išgėrinėjau. Norėdamas mesti pabandžiau narkotikus. Viskas baigėsi tuo, kad nebeįstengiau ištarti savo vardo. Sulaukęs dvidešimt šešerių, tapau gyvas lavonas. Išpurtęs nuo svaigalų, svėriau net šimtą kilogramų. Prasidėjo baltoji karštinė, siaubingos pagirios… Tai buvo tikras pragaras. Ir būtent tada kažkas papasakojo man apie Jėzų. Širdies gilumoje pajutau, kad tai, kas kalbama apie Jėzų, tiesa. Man smogte smigo į širdį žodžiai, kad Jėzus gyvas ir myli mane. Tuomet aš apsisprendžiau. Iš pradžių nedrąsiai, o paskui vis atviriau išpasakojau Jėzui savo gyvenimą. Būtent tada pasibaisėjau pamatęs, kuo tapau, ir pirmą kartą aiškiai suvokiau savo nuodėmingumą. Tada paprašiau Jėzaus man atleisti. Mano apsisprendimas buvo tvirtas: jei noriu, kad mano gyvenimas įgautų prasmę, privalau besąlygiškai paklusti Jėzui. Ir aš Juo nenusivyliau. Jėzus ištiesė man pagalbos ranką, išvadavo nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Akimirksniu. Staiga nustojo slėgęs kaltės jausmas. Mano gyvenimą užliejo šviesa ir džiaugsmas. Dievo meilės jėga pavertė mane nauju žmogumi. Kas aš dabar? Laimingas žmogus, turiu žmoną, tris vaikus. Manęs nebaugina ateitis, nes Jėzus vadovauja mano šeimos gyvenimui ir pripildo jį prasmės.

 

 

„Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą,

kuris yra Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 3, 15).

Ar jums patinka surinkinėti dėlionę, kurioje mažus gabaliukus reikia sujungti į vieną paveikslėlį? Kol gabaliukų nedaug sujungėme, paveikslėlio vaizdas nėra suprantamas ir aiškus. Ir atvirkščiai, kuo daugiau dalelių sudėjome, tuo aiškesnis paveikslas matosi.

 

Biblija yra tarsi dėlionė, o kiekviena jos knyga – atskira dalelė, vaizduojanti tam tikrą paveikslo dalį. Kieno paveikslą atskleidžia mums Biblija arba kokia yra pagrindinė Biblijos tema? Kiekviena Biblijos knyga tarsi dėlionės dalelė atskleidžia mus Jėzaus Kristaus Asmenybę: „Paskui Jėzus jiems tarė: “Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse” (Lk 24:44).

 

  1. BIBLIJOJE APRAŠYTAS JĖZAUS KRISTAUS G I M I M A S .

 

Per Kalėdas skaitome Evangelijų ištraukas, kurios mums primena Jėzaus Kristaus gimimą ir su juo susijusius įvykius. Kiekvieną kartą rašydami datą taip pat minime Kristaus gimtadienį, nes mūsų eros laikas skaičiuojamas nuo Jo gimimo. Šiandien yra 2013-ieji metai po Kristaus. Matote, Jėzaus gimimas padalijo žmonijos istoriją į dvi dalis – įvykiai iki Kristaus ir po Kristaus gimimo. Tačiau yra dar kai kas nuostabaus. Kristaus gimimas buvo išpranašautas dar gerokai prieš Jam gimstant. Dar Edeno sode (~ 4000 m. prieš Kr.) Dievas paskelbia, kad tas, kuris sutrins gyvatei (šėtonui) galvą, gims iš moters sėklos (Pr 3:15). Vėliau pranašas Izaijas (~ 700 m. prieš Kr.) paaiškina, kad Gelbėtojas Jėzus gims iš mergelės ir Jo vardas bus Emanuelis (Iz 7:14). Ir Evangelijoje pagal Matą skaitome, kaip šios pranašystės išsipildė. Jėzus iš tiesų buvo antgamtiniu būdu pradėtas iš Šv. Dvasios mergelės Marijos įsčiose ir Jį pavadino Emanueliu – reiškia „Dievas su mumis“ (Mt 1:22). Pranašas Michėjas (~ 700 m. prieš Kr.) nurodo tikslią Jėzaus gimimo vietą – Betliejaus miestelį (Mich 5:2). Evangelijoje pagal Luką atrandame, kad būtent taip viskas ir įvyko (Lk 2:1-11). Taip pat buvo paskelbta, kad Jėzus gims žydų tautoje, bus Abraomo palikuonis (Pr 12:3) iš Judo giminės (Pr 49:10) ir Dovydo namų (Jer 23:5). Dievas iš anksto pranešė apie Gelbėtojo gimimą, kad Jam atėjus galėtume Jį atpažinti? Pavyzdys. Jei norite susitikti su žmogumi, kuris jūsų niekada ankščiau nėra matęs, jūs nusakysite tam tikrus požymius, pagal kuriuos jus galėtų atpažinti – pasakysite savo vardą, susitikimo vietą ir laiką, apibūdinsite savo išvaizdą (aukštas, juodais plaukais, su mėlyna striuke ir žaliu krepšiu ant peties). Biblija atskleidžia mums Kristaus Asmenį. Dievas nori, kad mes Jį atpažintume ir kiekvienas asmeniškai su Juo susitiktume.

 

  1. BIBLIJOJE APRAŠYTA JĖZAUS KRISTAUS M I R T I S .

 

Ar žinote, kad Biblijoje buvo iš anksto aprašytas ne tik Jėzaus gimimas, bet ir Jo mirtis. Jėzus mirė labai jaunas, būdamas vos 33 metų amžiaus, tačiau Jo mirtis nebuvo atsitiktinė. Nė vienas žmogus nežino savo mirties laiko, tačiau Jėzus žinojo, kada, kodėl ir kaip mirs. Apie tai skelbė ir prieš daugelį metų užrašyti Biblijos puslapiai. Dar Edeno sode Dievas aprengė Adomą ir Ievą kailiniais rūbais. Dievas nužudė avinėlį ir iš jo kailio padarė rūbus, kad būtų padengta mūsų protėvių nuogumo gėda. Vėliau Dievas nurodė aukoti avinėlius, kaip auką už padarytas nuodėmes. Būdami Egipte žydai aukojo Paschos avinėlį, kuris tapo jų išlaisvinimo iš vergovės priežastimi. Visos tos aukos skelbė apie Jėzus Kristaus mirtį, nes Jis ir yra tas Dievo avinėlis, kuris buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą (1 Pt 1:20), ir kuris naikina pasaulio nuodėmes (Jn 1:29). Pranašas Izaijas (~ 700 m. prieš Kr.) rašo, kad Kristus kentės ir mirs mūsų vietoje, sumokės bausmę už mūsų padarytas nuodėmes (Iz 53:3-9), kad būtų uždengta mūsų nuogumo gėda ir būtume išlaisvinti iš nuodėmės vergijos. Biblijoje iš anksto atskleista nemaža Jėzaus kančios ir mirties detalių, kurios metui atėjus išsipildo: išduotas draugų (Ps 41:9; Mt 10:4), paliktas mokinių (Zch 13:7; Mk 14:50), parduotas už 30 sidabrinių (Zch 11:12; Mt 26:15), apkaltintas netikrų liudytojų (Ps 35:11; Mt 26:59-60), daužomas ir apspjaudomas (Iz 50:6; Mt 26:67), nukryžiuojamas su vagimis (Iz 53:12; Mt 27:28), perduriamos rankos ir kojos (Ps 22:16; LK 23:33) ir t.t. Biblija plačiai aprašo Jėzaus mirtį, nes Dievas nori, kad mes pamatytume Jame savo Gelbėtoją, kuris kentėjo ir mirė už mus.

 

 

 

 

  1. BIBLIJOJE APRAŠYTAS JĖZAUS KRISTAUS P R I S I K Ė L I M A S .

 

Paprastai, rašydami žmogaus biografiją su jo mirtimi dedame tašką, tačiau Jėzus nebuvo eilinis žmogus, ir Jo biografija nesibaigia sulig mirtimi. Evangelijos tvirtina, jog Kristaus kūnas neliko prikaltas prie kryžiaus ir kapas, kuriame Jį buvo paguldę, yra tuščias. Jėzus prisikėlė iš mirties, įžengė į dangų ir atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje. Šiuos įvykius nuo seno skelbė Dievo pranašai (Ps 16:10; Ps 68:18), o jų išsipildymą patvirtino savo akimis prisikėlimą ir žengimą dangun matę liudytojai (Apd 2:25-35). Tikimybė, kad kuris nors žmogus galėtų išpildyti bent 8 pranašystes lygi 1*1017 (dešimt septynioliktame laipsnyje). Tai bus 100 000 000 000 000 000. Kad geriau suprastume, pažiūrėkime į tokį pavyzdį. Tarkim, jog paimam 5 litų monetas (1017) ir padengiame jomis visą Lietuvą sluoksniu, truputį storesniu nei 2 metrai. Dabar kokiu nors ženklu pažymime dar vieną penkių litų monetą ir įmaišome ją į visą 2 metrų storio penkių litų monetų kiekį, kuriuo padengta visa Lietuva. Tada užrišame žmogui akis ir pasakome jam, kad jis gali keliauti po Lietuvą kur nori ir po to nežiūrėdamas, užrištomis akimis turi pasirinkti vieną penkių litų monetą ir pareikšti, kad tai yra pažymėtoji moneta. Kokią jis turi galimybę išsirinkti reikiamą monetą? Jis turėtų tokią kaip ir pranašai, parašę šias 8 pranašystes ir norėję jas išpildyti bet kuriame paprastame žmoguje. Šių pranašysčių išpildymas įrodo, kad Dievas įkvėpė jų rašymą, likus daugybei metų iki to laiko, kai Jėzus Kristus atėjo į žemę žmogaus kūne. Žmogus Jėzus iš Nazareto išpildė šias 8 pranašystes ir šimtus kitų! Biblija pateikia daugybę įrodymų, kad Jėzus Kristus yra vienintelis ir tikrasis Dievas. Pavyzdys. Mūsų dienomis pasaulyje yra daugybė religijų. Dauguma iš jų — tiesiog žmonių filosofija apie žmogaus gyvenimą ir elgesį. Vienintelė religija, galinti teigti, jog jos įkūrėjo kapas tuščias — tai krikščionybė. Mahometas mirė Medinoje 632 metų liepos 8 d., turėdamas 61 metus. Medinoje jo kapą kasmet aplanko tūkstančiai religingų Mahometo pasekėjų. Jie atiduoda pagarbą jo kapui ir jo atminimui, bet ne prisikėlusiai asmenybei. Milijonai budistų ir Mahometo išpažinėjų sutinka, kad jų įkūrėjai niekada nepakils prisikeldami iš žemės dulkių, kaip Jėzus iš Nazareto. Taigi, ar matote Jėzaus paveikslą, kurį mums atskleidžia Biblija. Jis yra Dievo Sūnus, kuris buvo apreikštas žmogaus kūne (gimimas). Jis yra Dievo Avinėlis, kuri naikina pasaulio nuodėmę (mirtis). Jis yra Visagalis Dievas, kuris nugali nuodėmę ir mirtį (prisikėlimas).

 

  1. BIBLIJOJE APRAŠYTAS JĖZAUS KRISTAUS S U G R Į Ž I M A S .

 

Jėzus sako, kad turi išsipildyti VISA, kas visoje Biblijoje apie Jį parašyta. Išsipildė žodžiai apie Jo gimimą, mirtį, prisikėlimą, žengimą dangun… Daugiau nei 900 pranašysčių apie Kristaus Asmenį jau išsipildė, tačiau tai dar ne VISA, kas apie Jį Biblijoje parašyta. Biblija pranašauja būsimą Jėzaus Kristaus sugrįžimą. Tai ateities įvykis, kuris gali išsipildyti labai greitai. Jėzus sugrįš į žemę kaip Teisėjas ir Karalius: „Štai Aš veikiai ateinu ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus“(Apr 22:12). Tikintiesiems tai bus džiaugsmingas įvykis, netikintiems – siaubingas. Ar esi pasiruošęs susitikti su Juo? Ar tiki Jėzumi? O ką reiškia tikėti? Pavyzdys. Mama, nebūdama tikra ar jos mažoji dukrelė supranta išgelbėjimą, kuris įgyjamas per tikėjimą Jėzumi Kristumi, gudriai paklausė jos: „O ką reiškia tikėjimas?“ „Mama, – atsakė mergaitė nė kiek neabejodama, – tikėjimas – tai kada užmerktomis akimis matai Jėzų.“ Ar jūs matote tą didingą Jėzaus paveikslą, kurį mums nupiešia Biblija. Vien Biblijos skaitymas ir tyrinėjimas mūsų neišgelbės, bet Biblija nukreipia mus pas Tą, kuris nori mus išgelbėti ir gausiai palaiminti. Ar jūs matote Jėzuje savo Kūrėją, kuris sutvėrė jus? Ar jūs matote Jėzuje savo Gelbėtoją, kuris mirė už jus? Ar jūs matote Jėzuje savo Teisėją, kuris išteisina jus? Ar jūs matote Jėzuje savo Karalių, kuris valdo jus?

„Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą” (Jn 5, 39-40).

Biblija – labai sena knyga. Be to, istorijos eigoje buvo daugybė ketinimų ją sunaikinti. Romos imperatorius Diokletianas 301 m. po Kr. buvo išleidęs įsakymą sudeginti visą Bibliją. Viduramžiais Romos bažnyčia buvo uždraudusi žmonėms skaityti Bibliją, o skaitantys buvo baudžiami mirtimi. Karaliaujant „kruvinajai“ Marijai Anglijoje (1553 – 1558 m.) Biblijas naudodavo vietoje kuro, deginant ant laužo krikščionis. Taigi, Biblija buvo deginama, draudžiama, aršiai kritikuojama, tačiau nepaisant laiko tėkmės ir visų bandymų ją sunaikinti, Biblija išliko iki mūsų dienų. Kaip paaiškinti šios Knygos unikalumą? Dievas užrašė Bibliją ir pažadėjo saugoti Savo Žodį nuo iškraipymų ir sunaikinimo: Viešpaties žodžiai – tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas. Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius“ (Ps 12, 6-7), todėl „Raštas negali būti panaikintas“ (Jn 10:35). Kaip Biblijos užrašymui, taip ir jos išsaugojimui Dievas naudojo įvairius žmones.

 

  1. BIBLIJOS TEKSTO O R I G I N A L A I BUVO KRUOPŠČIAI SAUGOMI.

 

Biblijos originalai arba vadinamieji autografai buvo rašomi papiruse, kuris buvo gaminamas iš nendrių. Nendrės buvo sudedamos, plakamos, spaudžiamos ir gludinamos, kol įgydavo primityvaus popieriaus išvaizdą. Papiruse užrašyti dokumentai atrodydavo kaip ritiniai. Vėliau naudodavo ir pergamentus, kurie buvo pagaminti iš gyvulių odos, todėl juose užrašytas tekstas išsilaikydavo geriau ir ilgiau. Rašikliai būdavo gaminami iš nendrių, augalų stiebų ar paukščio plunksnų. Beveik neabejojama, jog rašalas buvo juodas, pagamintas iš anglies suodžių, sumaišytų su sakais. Senojo Testamento originalai buvo rašomi daugiausia senovine hebrajų kalba, o Naujojo – graikų kalba. Ką tik užrašytieji originalai būdavo rūpestingai saugomi. Užrašyti S.T. ritiniai buvo patikėti kunigams, kurie saugojo juos prie Dievo skrynios šventykloje (Įst 31:26; Joz 24:26; 1 Sam 10:25; 2 Kar 22:8). N.T. originalai buvo saugomi Dievo bažnyčiose (1 Tim 3:15). Vėliau teksto originalus (autografus) pakeitė Rašto nuorašai (apografai), tačiau manau, kad Biblijos originalai yra saugomi dangaus šventykloje, šalia Dievo Sosto: „Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos (Biblijos) ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš viršaus, užantspauduotą septyniais antspaudais“ (Apr 5:1).

 

  1. BIBLIJOS TEKSTO N U O R A Š A I BUVO SKRUPULINGAI TIKRINAMI.

 

Biblijos originalai buvo uoliai saugomi šventykloje ar bažnyčiose, bet augant Biblijos paklausai visiškai suprantamai iškilo ir Rašto nuorašų poreikis. Pavyzdžiui, kiekvienas Izraelio karalius privalėjo turėti Biblijos teksto nuorašą: „Atsisėdęs į karalystės sostą, jis pasidarys šito įstatymo nuorašą iš Levio giminės kunigų, laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas“ (Įst 17:18-19). Tačiau Biblijos knygų nuorašai buvo prieinami ne tik tautos ar bažnyčių vadovams, bet ir visiems tikintiesiems (Ps 1:4; 2 Tim 3:15-17). Todėl nuorašų poreikis nuolat augo. Beje, tikslūs nuorašai visuomet padeda išsaugoti tekstą. Jei norite išsaugoti vertingą informaciją, pasidarykite kuo daugiau kopijų, nes laikui bėgant originalai gali susidėvėti arba pasimesti. Taip nutiko ir su Biblijos originalais. Teksto nuorašus darydavo raštininkai, kurie skrupulingai perrašinėdavo kiekvieną raidę, žodį, brūkšnelį… Buvo pasiekta tokio tikslumo, kad padarytas ritinio nuorašas buvo toks pat patikimas kaip ir originalas. Dievas kontroliavo ir saugojo ne tik Biblijos užrašymo, bet ir jos teksto perrašinėjimo procesą. Per eilę metų susiformavo griežtos teksto perrašinėjimo taisyklės, kurios apėmė tokius dalykus: turėjo būti naudojamos tik švarių gyvulių odos; kiekviename pergamente turėjo būti toks pats stulpelių skaičius; turėjo būti ne mažiau kaip 48 ir ne daugiau kaip 60 eilučių; juodas rašalas gamintinas tik pagal tam tikrą receptą; nė vienas žodis ar raidė neturėjo būti rašomi iš atminties; jei raidė būdavo praleidžiama ar neteisingai įterpiama arba jei raidės liesdavo viena kitą, lapas turėjo būti sunaikinamas; trys klaidos viename puslapyje – ir visas rankraštis būdavo laikomas niekiniu, o nuorašas turėjo būti patikrinamas per 30 dienų, priešingu atveju jis turėjo būti atmetamas; susidėvėję ir klaidingi rankraščiai privalėjo būti sunaikinami. Po tokio proceso rankraštis vargu ar galėjo būti kitoks, nei stebėtinai tikslus, todėl ne tik Biblijos originalai, bet ir jos teksto nuorašai buvo laikomi Dievo įkvėptais Raštais (2 Tim 3:16). Vėliau teksto perrašinėtojų darbą pakeitė spausdintas žodis, kurio dėka buvo pasiektas dar didesnis kopijų tikslumas ir mažesnė klaidos galimybė. Pati pirmoji spausdinta knyga pasirodė 1455 metais Vokietijoje, ir tai buvo Biblija. Ją išspausdino Johanas Gutenbergas. Jis buvo juvelyras, o vėliau tapo spausdinimo išradėju. Jam tai pavyko padaryti išliejus iš švino surenkamas raides-literas, o vėliau išradus ir spausdinimo mašiną.

 

 

  1. BIBLIJOS TEKSTO V E R T I M A I BUVO KVALIFIKUOTAI ATLIEKAMI.

 

Pirmieji Biblijos vertimai pasirodė sirų (150 m.) ir lotynų (157 m.) kalbomis. Krikščionys išplatino šias Biblijas po visą Romos imperiją. Vėliau atsirado vertimų ir kitomis kalbomis. Dievas saugojo ir kontroliavo Biblijos teksto užrašymo, perrašinėjimo ir vertimo į kitas kalbas procesus. Dauguma Biblijos vertimų buvo atliekami labai kruopščiai ir kvalifikuotai. Karaliaus Jokūbo vertimas į anglų kalbą (1611 m.) yra vienas iš tokių pavyzdžių. Anglijos karalius patvirtino 47 kvalifikuotus vyrus, kurie vertė Bibliją 7 metus. Vyrai buvo padalyti į 6 grupes. Kiekvienai grupei reikėjo išversti skirtingą Biblijos dalį. Kiekvienas grupės narys stengdavosi išversti savo dalį kuo greičiau. Tuomet kiekvienos grupės nariai susirinkdavo kartu ir lygindavo vienas kito darbus. Paskui kiekviena grupė paruošdavo Knygą, kurią išsiųsdavo kitoms 5 grupėms, kurios įvertindavo atliktą vertimo darbą. Išversta Biblija buvo pateikta 12 narių komitetui, sudarytam iš 2 kiekvienos grupės narių. Pagaliau vertimo darbą galutinai „nušlifavo“ publikacijos komitetas. Verčiant Bibliją šiuo metodu, kiekvienas teksto fragmentas buvo kruopščiai ištirtas mažiausiai 14 kartų. Šiandien Biblija išversta daugiau nei į 2036 skirtingas kalbas. Beje, pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, pasirodęs 1547 metais, buvo ne tik pirmasis lietuvių kalbos skaitymo ir rašymo pradžiamokslis, bet ir pirmasis atskirų Biblijos tekstų vertimas į lietuvių kalbą. Mažvydas tvirtai tikėjo antgamtine Dievo Žodžio jėga, keičiančia visų pirma žmogaus, o vėliau ir visos tautos gyvenimą. Jis rašo: „Tasai Dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė, šituo būdu žmones ir visus daiktus padarė, tasai kiekvienam žmogui vienas gal padėti, sveikatą ir palaimą tasai gal priduoti. Tasai Dievas visus žmones nor didžiai mylėti, Dangaus Karalystę dovanai nor dovanoti“. Ir iš tiesų, Dievas nori, kad Jo Žodis ir išgelbėjimo žinia pasiektų kiekvieną tautą ir kiekvieną žmogų.

 

Pavyzdys. Biblija sienoje.

Viena anglų dama, gyvenusi Ispanijoje, labai troško tarnauti Viešpačiui ir savo pinigus panaudoti Jo Žodžiui skleisti. Kurį laiką dėl to pasimeldusi, ji nusprendė, kad nupirks šiek tiek Biblijų ir atiduos tas knygas tiems, kurie norės jas skaityti. Vieną dieną moteris išėjo iš savo namų su keliomis Biblijomis krepšyje ir žingsniuodama gatvėmis meldė, kad Viešpats nuvestų ją pas žmogų, kuris priimtų Šventąjį Raštą. Ji pamatė mūrininką, statantį akmeninę sieną. Moteris užkalbino dirbantįjį ir paklausė, ar jis turi Bibliją. Vyras atsakė, kad tokios knygos neturi ir niekada neturėjo. Labai mandagiai ponia pasiūlė jam Šventąjį Raštą, ir jis sutiko priimti. Darbininkas pasisakė moteriai savo vardą, ji užrašė jį ant titulinio Biblijos lapo. Kai ponia išėjo, vyriškis persigalvojo ir piktai sumurmėjo: „Aš niekada neskaitysiu tos knygos ir pasistengsiu, kad niekas kitas taip pat neskaitytų“. Mūrininkas padėjo Bibliją į nišą sienoje ir apmūrijo akmenimis. Vyras buvo įsitikinęs, kad jos niekas niekada nepamatys ir neras. Po kelių metų tame mieste įvyko stiprus žemės drebėjimas, ir daugybė pastatų buvo sugriauti bei apgadinti. Buvo paskirtas inspektorius, kad ištirtų pastatus ir nustatytų, kuriuos reikia remontuoti ar net nugriauti. Tikrindamas jis pažvelgė į akmeninę sieną ir pamatė, kad joje yra didelis plyšys. Patikrinęs jį, sienos viduje pamatė Bibliją. Tada atsargiai patraukė akmenį ir pagriebė knygą. Atsivertęs Bibliją, pamatė kelias antraštes ir nutarė pasiimti ją namo paskaityti. Didelį įspūdį inspektoriui paliko tai, ką jis perskaitė, ir troškimas skaityti vis stiprėjo. Po kurio laiko, skaitydamas Bibliją, vyriškis pradėjo suprasti, kad yra pražuvęs nusidėjėlis ir kad Viešpats Jėzus Kristus mirė už tokius kaip jis. Jis taip pat sužinojo apie išgelbėjimo kelią vien tik per Kristų. Greitai Šventoji Dvasia paragino jį maldoje šauktis Viešpaties vardo, ir jis buvo išgelbėtas. Netrukus inspektorius savo širdyje pajuto troškimą skleisti Kristaus žinią. Biblijos draugija įdarbino jį kaip keliaujantį knygų pardavėją, kad platintų Biblijas mažesniuose Ispanijos miesteliuose ir kaimuose. Vieną dieną jis sutiko mūrininką, statantį sieną, ir pasiūlė jam Bibliją už labai nedidelę kainą. Darbininkas papasakojo jam, kad kažkada jis turėjęs Bibliją, tačiau paslėpęs ją ten, kur niekas niekada neras. „Klausykite, – pasakė Biblijų pardavėjas, – manau, kad žinau jūsų vardą, o štai čia jūsų Biblija.“ Jis išėmė Bibliją su to vyro vardu pirmame lape ir ištiesė ją nustebusiam mūrininkui. Tuomet papasakojo, kaip ją rado ir pasitikėjo Viešpačiu. Dabar jau mūrininkas norėjo turėti Bibliją ir pats ją skaityti. Po kurio laiko šis vyras taip pat buvo Viešpaties malonės išgelbėtas. Jis tapo visiškai kitu žmogumi ir buvo kupinas gyriaus ir meilės Gelbėtojui. Jis metė mūrininko darbą ir po mokymo tapo misionieriumi pagonių tautoms.

 

„Viešpaties žodžiai – tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas. Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius“ (Ps 12, 6-7).

Ar mėgstate skaityti pasakas? Kodėl jums patinka pasakos? Pasakos turi daug puikių savybių: jos kupinos įdomių ir stebuklingų įvykių; jos moko mus gyvenimo išminties; jos beveik visada turi gerą ir laimingą pabaigą. Ar šios savybės neprimena jums Biblijos? Juk Biblijoje taip pat gausu nepaprastų istorijų ir stebuklingų įvykių. Biblija moko gyvenimo išminties. Biblija kalba apie gėrio pergalę ir laimingą ateitį. Tačiau tarp pasakų knygos ir Biblijos yra vienas labai ryškus skirtumas. Pasakoje visi aprašyti įvykiai, personažai, vietovės yra išgalvoti – rašytojo vaizduotės vaisius, neturintis nieko bendro su tikrais gyvenimo faktais. Tuo tarpu Biblijoje užrašyti tikri (neišgalvoti) ir tikslūs (neiškraipyti) įvykiai, veikėjai, vietovės. Biblijoje pateikti faktai yra absoliuti tiesa, kuria galime visiškai pasikliauti ir naudotis savo gyvenime: „Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini“ (Ps 119, 160).

 

  1. BIBLIJOJE PATEIKTI M O K S L I N I A I FAKTAI YRA TEISINGI.

 

Biblija nėra mokslinio žanro knyga, skirta mokslininkams, kurioje būna daug sudėtingų ir sunkiai suprantamų mokslinių terminų. Biblija buvo parašyta visiems žmonėms, todėl joje pateikiami mokslinai faktai yra aprašomi paprasta, vaizdinga ir visiems suprantama kalba. Svarbu pažymėti, kad Biblija nors ir nepretenduoja į mokslines knygas, tačiau joje gausu mokslinių faktų, kurie visada suderinami su teisingomis mokslinėmis žiniomis. Daugelį mokslinių tiesų Biblija atskleidė daug ankščiau, negu mokslininkai jas atrado ir įrodė. Pavyzdžiui. Jau kalbėjome, kad Biblija prieš tūkstančius metų tvirtino, kad mūsų planeta Žemė yra rutulio formos (Iz 40:21-22). Tuo tarpu dar ne taip seniai buvo manyta, kad žemė yra lėkštės formos ir plūduriuoja ant didžiulių banginių. Šiandien mokslininkai atrado ir įrodė, kad žemė yra apvali, ir neplūduriuoja ant banginių, o kabo tuščioje erdvėje ir sukasi aplink savo ašį. Biblijoje jau seniai parašyta, kad Dievas „ištiesia šiaurę ant tuštumos ir pakabina žemę ant nieko“ (Job 26:7). Tiksliau nepasakysi. Biblijoje seniai aprašytas Hidrologinis ciklas: „Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo“ (Ekl 1:7). Tai vandens apytakos ciklas arba nuolatinis vandens judėjimas Žemės hidrosferoje. Nuolat besisukantis ir nenutrūkstantis ciklas – upės teka į vandenyną, saulės įkaitintas vanduo garuoja ir virsta debesimis, vėjo genami debesys pasklinda po žemę ir kritulių pavidalu vėl papildo upes bei kitus vandens šaltinius – visa tai moksliniais tyrimais patvirtinta ir aprašyta vadovėliuose. Jūs matote, Biblija neprieštarauja teisingiems moksliniams atradimams, tačiau kartais mokslas ima neigti Biblijoje pateiktus faktus. Pavyzdžiui, šiandien mums teigiama, kad evoliucijos proceso metu žmogus išsivystė iš beždžionės. Ar tai tiesa? Nereikia būti mokslininku, kad tai suvoktum. Jei žmogus išsivystė iš beždžionės, tai kodėl šiandien beždžionės netampa žmonėmis? Dievas nustatė genetines ribas, ir visi Jo sutverti kūriniai dauginasi pagal savo rūšį (Pr 1:24-25). Toks yra nekintamas Dievo dėsnis. Žmonėms visuomet gimė ir gims žmonės, o ne beždžionėlės. Jeigu tarp Biblijos ir mokslo iškyla neatitikimai, rinkis Biblijos tiesą, taip niekuomet neapsiriksi.

 

  1. BIBLIJOJE PATEIKTI I S T O R I N I A I FAKTAI YRA TEISINGI.

 

Daugumos įvykių, vietovių, žmonių bei tautų, aprašytų Biblijoje, buvimą patvirtina rasti įrašai dokumentuose, istoriniai paminklai, archeologinės iškasenos. Pavyzdžiui, Biblija teigia, kad prieš maždaug 4000 metų Dievas baudė nuodėmingą pasaulį tvanu. Žuvo visi žmonės ir sausumos gyvūnai, išliko tik tie, kurie buvo drauge su Nojumi arkoje. Pasibaigus tvanui ir nuslūgus vandenims žemėje, Biblija sako, kad Nojaus arka sustojo Ararato kalnuose (Pr 8:4). Šiandieniniai tyrinėtojai ant Ararato kalno Turkijoje, maždaug 4000 metrų aukštyje aptiko objektą, kurio sandara panaši į legendinės arkos išplanavimą – jame yra keli vidiniai skyriai, kai kuriuose likę medinių sijų liekanų. Manoma, kad atskirose patalpose galėjo būti laikomi gyvuliai. Ekspedicijos rengėjai atmeta galimybę, kad tokiame aukštyje kada nors būtų galėję įsikurti žmonės. Pasak jų, radioaktyvios anglies datavimo tyrimai atskleidė, kad arkos liekanoms beveik 4800 metų. Dar vienas pavyzdys. Biblija detaliai aprašo Izraelio tautos išsilaisvinimą iš Egipto vergovės, ir kaip Dievas stebuklingai perskyrė Raudonosios jūros vandenis, kad izraelitai perėjo jūrą sausu dugnu, o tai mėginančią daryti faraono kariuomenę Dievas paskandino jūros gelmėse. Archeologas Ron Wyatt leidosi Biblijoje minimais pėdsakais, kurie atvedė jį prie Akabos įlankos (Raudonosios jūros įlanka) į Nuveibos paplūdimį. Nusileidęs į jūros dugną aptiko daugybę vežimų ratų, žmonių ir žirgų kaulų, liudijančių Egipto kariuomenės sunaikinimą šioje vietoje. Biblija sako, kad egiptiečiai sekė izraelitus jūros dugnu su kovos vežimais ir žirgais, tačiau Dievas numovė jų vežimų ratus ir užliejo egiptiečių kariuomenę jūros vandenimis (Iš 14:21-31). Tas pats archeologas Ron Wyatt Sacharos dykumoje atrado didžiulį maisto sandėlių kompleksą, kuriame, kaip Biblija sako, Juozapas derlingais metais kaupė maisto atsargas (Pr 41:47-49), kad atėjus nepritekliaus metams išgelbėtų daugybę žmonių nuo bado. Tai tik keli atradimai (jų yra labai daug), kurie įrodo Biblijoje pateiktų istorinių faktų tikslumą. Biblijoje užrašyti tikri ir teisingi istoriniai įvykiai. Joje glūdi ir mūsų visų šaknys, nes Biblijoje įamžinta ir visos žmonijos kilmė – mūsų visų genealoginis medis.

  1. BIBLIJOJE PATEIKTI G E O G R A F I N I A I FAKTAI YRA TEISINGI.

 

Geografija – pažodžiui išvertus iš graikų kalbos reiškia „žemės raštas“. Ir išties mūsų planetos paviršius yra išrašytas upėmis ir ežerais, jūromis ir vandenynais, ledynais, kalnais ir slėniais, miškais ir pievomis, stepėmis ir dykumomis. Tai iškalbingas raštas, kurį nuo seno mokėsi skaityti keliautojai ir tyrinėtojai. Sukauptas žinias panaudodavo sudarydami įvairių vietovių žemėlapius, kuriais ir mes sėkmingai naudojamės šiandien. Biblijoje detaliai ir labai tiksliai aprašytos įvairios vietovės. Pavyzdžiui, daugelis krikščionių turistų kasmet aplanko šventąją žemę. Ekskursijų gidai jiems aprodo vietoves, kuriose prieš 2000 metų gyveno ir veikė Viešpats Jėzus Kristus – Jordano upė, Galilėjos ežeras, Judėjos dykuma, Alyvų kalnas, šventyklos kalnas, Getsemanės sodas, Golgotos kalnas… Kiekvienas keliautojas atras kalnus ir slėnius, upes ir ežerus būtent ten, kur Biblija sako. Daugelis tyrinėtojų leidosi apaštalo Pauliaus misionierinių kelionių maršrutais, kurie vėlgi detaliai ir tiksliai aprašyti Biblijos puslapiuose. Taip pat Biblijoje minima daugybė įvairiausių miestų ir miestelių. Vieni išlikę tose pačiose vietovėse ir mūsų dienomis, tiesa, per eilę metų išsiplėtę ir pasikeitę, kiti miestai – išnykę, tačiau tose vietovėse archeologai randa daugybę iškasenų, bylojančių apie ten buvusių miestų gyvenimą (Sodoma ir Gomora, Jerichas, Babilonas).

 

  1. BIBLIJOJE PATEIKTI D V A S I N I A I FAKTAI YRA TEISINGI.

 

Kodėl Biblijoje paminėti faktai yra nepriekaištingai tikslūs? Nes Biblijos Autorius yra Visažinis ir neklystantis Dievas, kuris sukūrė mūsų planetą ir visus jos gyventojus, nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas (Apd 17:26). O dabar pagalvokime šiek tiek. Jeigu Biblijoje pateikti moksliniai, istoriniai ir geografiniai faktai yra absoliučiai tikslūs, tai Biblijoje užrašytos dvasinės tiesos turėtų taip pat būti teisingos, ir mes galime jomis visiškai pasitikėti. Biblija mums atskleidžia ne tik fizinį pasaulį, bet ir kur kas subtilesnę – dvasinę tikrovę. Juk žmogus nėra vien kūnas, mes turime kūną, sielą ir dvasią. Nors siela ir dvasia yra nematomos žmogaus dalys, tačiau neabejotinai tikros – tai mūsų mintys, jausmai, troškimai, svajonės, sąžinė, gyvybė. Dievas yra Dvasia, todėl mes Jo nematome fiziškai ir negalime pačiupinėti rankomis, tačiau galime prisiliesti savo širdimis. Dievas, angelai, demonai, dangus, pragaras, žmonių sielos yra nematomo dvasinio pasaulio realybė. Kaip egzistuoja gamtiniai dėsniai, kurių nepaisyti yra pavojinga, taip veikia ir dvasiniai dėsniai, kuriuos nustatė ir saugoja tas pats Kūrėjas. Juos reikia žinoti ir būtina paisyti. Pavyzdžiui. Biblija sako, kad atpildas už nuodėmę – mirtis (Rom 6:23). Taigi, užtenka vienos net ir menkiausios nuodėmės, kad žmogus būtų pasmerktas mirčiai ir amžinai pražūčiai ugnies ežere. O mes visi esame nusidėję prieš Dievą (Rom 3:23), reiškia mūsų laukia teismas ir amžinoji bausmė. Ir tai ne pasaka, tokia yra dvasinė tikrovė – kiekvienas nusidėjėlis privalo būti nuteistas ir nubaustas, nes Dievas yra absoliučiai šventas. Tačiau yra dar vienas dvasinis dėsnis, kuris suteikia mums vilties. Dievas pažada nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą danguje kiekvienam, kuris tiki Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Nes būtent Jis savo mirtimi ant kryžiaus sumokėjo už mūsų padarytas nuodėmes, atliko bausmę vietoje mūsų. Dievas prikėlė Jį iš mirties ir siūlo amžiną gyvenimą kiekvienam, kuris Juo tiki. Ar tiki Kristaus auka, kad Jis mirė vietoje tavęs? Ar tiki Kristaus prisikėlimu, kad Jis yra gyvas ir nori išgelbėti tave? Ar priimsi Jį į savo širdį, kad Jis būtų tavo Gelbėtojas ir Viešpats? Štai Kristaus žodžiai, skirti tau:

 

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą

ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“ (Jn 5, 24)

Ar norėtumei pakeliauti laiko mašina? Nuspaudi mygtuką ir skrieji tolyn į ateitį… Staiga, atsiduri kitame laikmetyje ir matai pasikeitusį savo miestą, draugus, save vos atpažinti įstengi… Įdomu. Ar ne? Koks bus ateinantis pasaulis, žmonijos ateitis ir mano likimas? Biblija tarsi laiko mašina gali nuskraidinti mus tiek atgal į praeitį, tiek pirmyn į ateitį. Tereikia paspausti mygtuką ant kurio užrašyta „Tikėjimas“. Leiskimės drauge į ateities kelionę. Biblijoje yra užrašyta daugybė ateities vizijų, kurios vadinamos pranašystėmis. Pranašystė – tai iš anksto užrašyti istoriniai įvykiai, kurie tikrai išsipildys ateityje. Nei vienas žmogus nežino, koks išauš rytojus, tačiau Dievas žino viską, kas nutiks ateityje, ir nori, kad mes žinotume tam tikrus ateities įvykius.

 

  1. BIBLIJOS PRANAŠYSTĖS APIE PASAULIO P A B A I G Ą .

 

Ar žinote, kad artinasi šio pasaulio, kuriame mes gyvename, pabaiga? Mūsų dienomis žmonės tarsi nujausdami besiartinančią pasaulio pabaigą vis labiau ima domėtis šia tema – rašomi straipsniai ir knygos, kuriami dokumentiniai ir meniniai filmai, pasirodo vis daugiau mėginimų nuspėti konkrečią datą. Biblija sako, kad valandos ir dienos nežino niekas, tik Tėvas danguje (Mt 24:36), kita vertus Biblija plačiai aprašo šį įvykį ir atskleidžia mums pasaulio pabaigos ženklus (Mt 24:3). Kokie tai ženklai? 1) Iškreipta krikščionybė (Mt 24:4-5). Mūsų dienomis daugelis nesupranta, kas yra tikroji krikščionybė. Laikosi tradicijų, apeigų, ritualų, bet nepažįsta Kristaus asmeniškai. 2) Kariniai konfliktai (Mt 24:6-7). Nors žmonija ir bando siekti taikos, tačiau nuolat girdime apie vis naujai kylančius karinių konfliktų židinius. 3) Stichinės nelaimės (Mt 24:7-8) – badas, infekcinės užkrečiamos ligos, žemės drebėjimai, audros, cunamiai, ugnikalnių išsiveržimai… Tokių reiškinių vis daugės artėjant pasaulio pabaigai. Pasaulyje nuolat badauja virš 1 milijardo žmonių, beveik pusė iš jų yra vaikai. Kasmet nuo bado miršta apie 50 milijonų žmonių. Kasdien nuo bado miršta 136 tūkstančiai žmonių. Kas dvi sekundės nuo bado miršta 1 vaikas. Pasaulyje nuolat didėja sergančiųjų infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, AIDS, maliarija, Laimo liga, įvairūs mutuojantys virusai (paukščių, kiaulių gripas ir kiti). Per žinias nuolat girdime kaip žemės drebėjimai, cunamiai, audros nusineša tūkstančius gyvybių ir sukelia katastrofiškus padarinius. 4) Izraelio atkūrimas (Mt 24:32-33). Figmedis – politinio Izraelio simbolis. Beveik 2000 metų žydai gyveno išsklaidyti įvairiose tautose, tačiau 1948 metais žydai sugrįžo į savo žemę ir Izraelis vėl tapo valstybe, kuri ir šiandien pažymėta pasaulio politiniame žemėlapyje. 5) Moralės smukimas (Mt 24:37-39). Biblija sako, kad kaip buvo Nojaus ir Sodomos dienomis, taip bus ir artėjant pasaulio pabaigai. Nojaus ir Sodomos dienomis žmonių moralė buvo ypatingai smukusi (Rom 1:26-32) – šiandien gyvename labai panašioje visuomenėje. 6) Evangelijos skelbimas (Mt 24:14). Šiandien Evangelija labai plačiai skelbiama visame pasaulyje – siunčiami tūkstančiai misionierių net ir į atokiausius žemės kampelius, Biblija verčiama į tūkstančius skirtingų kalbų, kuriamos naujos bažnyčios, spausdinama krikščioniška literatūra, dėka naujų technologijų ir interneto Evangelija tampa prieinama viso pasaulio gyventojams. Taigi, visi šie ženklai aiškiai įspėja mus, kad pasaulio pabaiga labai arti. Ar esi pasiruošęs?

 

  1. BIBLIJOS PRANAŠYSTĖS APIE KRISTAUS K A R A L Y S T Ę .

 

Kalbėdamas apie pasaulio pabaigą Jėzus aiškiai susieja ją su savo sugrįžimu (Mt 24:3,30). Sugrįžęs Jėzus sunaikins nuodėmingą šio pasaulio sistemą, pašalins korumpuotus pasaulio valdovus ir įsteigs Savo Karalystę žemėje. Pats Jėzus valdys naująjį pasaulį. Tai bus visai kitoks pasaulis – visai kitokios gyvenimo sąlygos. Kristaus Karalystėje klestės taika (Iz 2:2-4); teisingumas (Iz 11:3-5); saugumas (Iz 33:24; 65:20,25); pažinimas (Iz 11:9); gerovė ir klestėjimas (Iz 65:21-23); vienybė: religinė – vienas Viešpats, politinė – vienas Karalius, ekonominė – vienas Valdovas (Apr 19:16), etninė – viena kalba (Sof 1:9); džiaugsmas (Iz 65:18-19). Ar nori gyventi tobulame pasaulyje, kuriame nebus karų, nusikaltimų, smurto, korupcijos, nebus ligų, nelaimių, tragedijų, nebus badaujančių ir stokojančių, nebus susiskaldymų ir konfliktų, nebus vargo, skausmo ir liūdesio? Ar nori tapti Dievo Karalystės piliečiu? Kaip? (Jn 3:3-7; Jn 1:12-13).

 

  1. BIBLIJOS PRANAŠYSTĖS APIE DIEVO T E I S M Ą .

 

Biblija įspėja kiekvieną žmogų apie besiartinantį Dievo teismą: „Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas“ (Hbr 9:27). Dievas yra teisingasis Teisėjas, kuris teis kiekvieno kažkada gyvenusio žmogaus darbus, žodžius, mintis. Viskas bus atskleista teismo dieną, įrodyta kaltė ir paskirta bausmė (Apr 20:11-15). Bus teisiami gyvieji ir mirusieji, dideli ir maži, turtingi ir vargšai – tai visuotinis teismas. Kiekvienas žmogus turės atsiskaityti už savo gyvenimą Dievui, kuris jam ir suteikė galimybę gyventi, todėl turi teisę ir pareikalauti atsakomybės. O kaip tavo reikalai su Dievu? Ar tu išstovėsi šiame teisme? Ar esi sulaužęs Dievo įsakymus? Juk nuo Dievo nieko nepaslėpsi ir niekur nepabėgsi? Išmuš teismo valanda. O bausmė už nuodėmę – mirtis (Rom 6:23), ir ne tik fizinė, bet ir amžinoji mirtis ugnies ežere – tai yra antroji mirtis (Apr 20:14). Kadangi visi daugiau ar mažiau nusikaltome Dievui, yra tik vienintelis būdas išvengti šios baisios bausmės. Mūsų vardas turi būti įrašytas Avinėlio gyvenimo knygoje (Apr 20:15; 21:27). Kieno vardas bus įrašytas šioje knygoje, tas ne tik išvengs amžinosios bausmės ugnies ežere, bet ir įgis teisę amžinai gyventi Dievo Karalystėje. Ar tavo vardas yra įrašytas gyvenimo knygoje? Kaip ir kodėl jis ten įrašomas? Pavyzdys. Gimus kūdikiui, jo vardas yra įrašomas metrikų knygoje. Mes visi buvome užregistruoti, kai fiziškai gimėme šiame pasaulyje. Tačiau Biblija kalba ne tik apie fizinio, bet ir dvasinio gimimo būtinybę (Jn 3:3-7). Ar tu esi gimęs iš Dvasios? Kiekvienas žmogus, kuris atgailauja už savo padarytas nuodėmes ir tikėjimu priima Kristų į savo širdį kaip Viešpatį ir Gelbėtoją, gimsta iš Dievo (Jn 1:12-13). Tą akimirką, kai žmogus priima Kristų, jis atgimsta dvasiškai ir jo vardas visam laikui įrašomas gyvenimo knygoje. Taigi, ar tu esi gimęs iš Dievo Dvasios? Ar tavo vardas įrašytas danguje? Jei taip, tuomet Jėzus sako: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“ (Jn 5, 24)

 

  1. BIBLIJOS PRANAŠYSTĖS APIE N A U J Ą DANGŲ IR ŽEMĘ.

 

Dievas labai myli žmones. Kiekvienam, kuris atiduoda savo širdį ir gyvenimą į Dievo rankas, Jis yra paruošęs nuostabią ateitį. „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“ (1 Kor 2:9). Dievas sukurs naują dangų ir naują žemę – idealias sąlygas, kur žmogus galėtų gyventi drauge su Dievu visą amžinybę, ten nebus daugiau nei mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo, nei nusikaltėlių, nei prakeikimo (Apr 21:1-4). Paskutiniai du Biblijos skyriai aprašo miestą, kurį suprojektavo ir pastatė ne žmogus, bet Dievas. Koks tai didingas miestas – naujoji Jeruzalė, kuri bus naujo dangaus ir naujos žemės centras – Visatos Sostinė. Miestas spindi Dievo šlove lyg brangakmenis, lyg krištolas. Miesto plotas įspūdingas: 12 000 stadijų = 2200 km (ilgis, plotis ir aukštis lygūs). Miesto sienų pamatai papuošti visokiais brangakmeniais. Miestas turi dvylika vartų, kurie pagaminti iš perlų. Miesto gatvės – grynas auksas, tarsi vaiskus stiklas. Mieste augs gyvenimo medis ir tekės gyvenimo upė, kurie nuolat teiks gyvybę miesto gyventojams. Ir svarbiausia, mieste stovės paties Dievo Sostas ir Jo žmonės regės Jo veidą. Miestui apšviesti nereikės nei saulės šviesos, nei šviestuvų, nei elektros energijos, nes paties Dievo šlovė apšvies visą miesto teritoriją. Nuostabus miestas. Mūsų pasaulyje yra daug gražių miestų, tačiau nei vienas iš jų net per nago juodimą neprilygsta šiam miestui, kurį pastatė Dievas.

 

Mūsų laiko mašinai jau išmušė metas palikti ateities pasaulį ir sugrįžti į dabartį. Mes palengva leidžiamės… Štai mes vėl čia ir dabar. Jūs matote, Biblijos pranašystės – tai mūsų visų ateitis. Tik vienų ateitis – nuostabi, kitų – siaubinga. Kur tu norėtumei praleisti savo ateitį? Dievas jau dabar registruoja naujosios Jeruzalės gyventojus. Ar tavo vardas jau įrašytas danguje, Avinėlio gyvenimo knygoje? Jei dar ne, tuomet rimtai susimastyk ir pasinaudok Dievo kvietimu, kol dar ne per vėlu. Priimk Kristų į savo širdį ir gyvenimą. Tikėdamas paprašyk maldoje, kad Jis atleistų tavo nuodėmes ir apsigyventų tavo širdelėje. Visos Dievo pranašystės tikrai išsipildys. Jėzus užtikrina mus, kad kiekviena Biblijos pranašystė išsipildys savo metu ir labai tiksliai:

 

„Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys“ (Mt 5, 18).